Valdovų Rūmai ir Spektaklis “DĖDĖ VANIA”

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

Kviečiame šauniai praleisti dieną Vilniuje.

Aplankyti Valdovų Rūmus, pamatyti Tarptautines parodas (“paskutinis Šansas” - parodos vyksta iki 2026.12.06), pagauti šventinę nuotaiką Kalėdinėje mugėje, bei pamatyti spektaklį “DĖDĖ VANIA”. Tiesiog emocijų kupina diena!

Suskubkime, nes bilietų į spektaklį sparčiai mažėja!

Pasiekę Vilnių keliaujame į VALDOVŲ RŪMUS, kur mūsų laukia parodos ir ekskursija su gide. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) ir Barboros Radvilaitės (1522/1523–1551) meilės istorija yra vienas romantiškiausių istorinių pasakojimų, įkvėpęs daugelį grožinės literatūros, muzikos kūrinių, paveikslų, filmų. Žygimantas Augustas Vilniaus Žemutinėje pilyje statė savo ir pirmųjų dviejų žmonų atilsiui skirtą mauzoliejų – Šv. Onos ir Barboros bažnyčią, kuri nebuvo užbaigta. Barbora Radvilaitė, kaip ir pirmoji valdovo sutuoktinė Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545), liko palaidota Vilniaus katedroje.

Valdovų rūmų muziejuje pristatoma tarptautinė paroda „Žygimanto Augusto meilės simbolis. Elžbietos ir Barboros portretų diptikas“, kurioje galima susipažinti su asmenine Žygimanto Augusto relikvija – nešiojamu altorėliu su abiejų sutuoktinių portretais. Diptikas buvo sukurtas Vilniuje arba Krokuvoje, greičiausiai kaip Žygimanto Augusto privati fundacija, matyt, jau po antrosios valdovo žmonos Barboros mirties 1551 metais.

Dinastinė sąjunga: Elžbietos vedybos su Žygimantu Augustu buvo klasikinė Vidurio Europos geopolitinė sutartis tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando I ir Lenkijos bei Lietuvos valdovų. Tai buvo politinė sąjunga, kuri atsidūrė didelėje įtampoje. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija – viena garsiausių, romantiškiausių ir kartu tragiškiausių Renesanso epochos dramų Europoje, pakeitusi Lietuvos ir Lenkijos valstybių politinę eigą.

Išlikę Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės laiškai, rašyti daugiausia senąja baltarusių ir lenkų kalbomis, atskleidžia nuoširdžius, politinio fasado nepaslėptus poros jausmus bei nuolatinį ilgesį.

Dvi KARALIENĖS, išsiskyrė savo charakteriais ir likimais. Maištaujanti ELŽBIETA ir didikų giminės galia - BARBORA.

Laisvas laikas (14:30 - 17:30) aplankyti kalėdinę mugę, pasigrožėti spindinčia EGLUTE, bei skaniai papietauti senamiesčio kavinėje ar restorane.

Nuo 18:00 val. mūsų laukia spektaklis „Dėdė Vania“ įvertintas tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ (2022) žiuri apdovanojimu už sceninę meistrystę. Pasak komisijos narių, šis spektaklis ypatingas savo dramaturgine darna, ryškiu režisieriaus sąmoju ir ekstravagantišku vaidybos braižu, kuriuo pasižymėjo visas aktorių ansamblis. Festivalio komisiją sudarė ekspertai iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Graikijos ir Slovėnijos.

Antono Čechovo „Dėdė Vania“ – viena emocionaliausių teatro pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė, didžiausi troškimai ir karčiausi nusivylimai. Šiame kūrinyje apie tuščiai išvaistytus gyvenimus, kurį pats autorius pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, supinami įvairūs žanrai – komedija, drama ir tragedija… Vilniaus mažojo teatro spektaklyje – visko dar daugiau: gyvenimo šventė čia išsiverš kaip kurtinantis fejerverkas, o atstumtos meilės, neišsipildžiusių vilčių, svajonių gėla užgniauš gerklę.

Su tarptautine komanda spektaklį kuriantis slovėnų režisierius Tomi Janežičius yra čechoviškos dramaturgijos žinovas, nuolat sugrįžtantis prie šių pjesių, taip meistriškai sujungiančių absurdą ir gyvenimo tikrumą. Visoje Europoje šis kūrėjas garsėja kaip talentingas menininkas, sukuriantis itin emociškai paveikius bei kartu intelektualius spektaklius.

T. Janežičiaus darbai išsiskiria originaliomis režisūrinėmis interpretacijomis, nors jo niekaip nebūtų galima įvardinti tradiciniu terminu režisierius-statytojas. Veikiau jis tikras eksperimentatorius ir žmogiškosios prigimties atidus tyrinėtojas. Svarbiausia jam ne pastatyti spektaklį, bet užmegzti ryšį su žmogumi: aktoriumi, visa kūrybine grupe, pagaliau – publika. Repetuodamas režisierius, kuris be meninio išsilavinimo dar yra ir kvalifikuotas psichodramos terapeutas, naudoja šį psichodramos metodą, kad sutelktų aktorius, taip sukurdamas saugią aplinką atsiverti ir kurti.

„Nesu tikras, ar pasauliui reikia dar vieno Čechovo pastatymo. Man daug įdomiau rasti santykį į Čechovą, į istoriją, į vaidmenis. Šiandien kaip niekad svarbu statyti „Dėdę Vanią“ ir dėl dar vienos priežasties – itin paplitusios sėkmės ideologijos. Kalbame tik apie laimėjimus, buvimą laimingam, sėkmę, pasiektus tikslus… Spaudimas toks didelis. Ši pjesė – „Dėdė Vania“ – parodo priešingą situaciją. Mes galime patirti nesėkmę, bet priimti tai kaip normalų dalyką. Taip pat parodant, kad ta sėkmės ir laimėjimo ideologija – tiesiog per daug dirbtinė.

Kas yra sėkmė arba nesėkmė? Čia ypač svarbi nesėkmės tema.

„Youtube“ svetainėje galime rasti milijonus vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojamos įvairios nesėkmės. Mes mėgstame tai žiūrėti, mėgaujamės, juokiamės. Kai matome kitus žmones, kurie susimauna, juntame tam tikrą atsipalaidavimą, ar ne? A. Čechovas žinojo, kaip apie tai kalbėti. Būtų nuostabu, jei galėtume juoktis iš nesėkmes patiriančių žmonių, bet tuo pačiu metu juos mylėtume.“

Papildoma informacija:
N-16: spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, keiksmažodžiai, naudojami tabako gaminiai, scenos dūmai ir kt.

Papildoma informacija:

Durys atidaromos: 17:15

Renginio pradžia: 18:00

Renginio trukmė: 4:40 val.

Pertraukos: 2.

Kupini įspūdžių ir emocijų keliaujame link namų. Kauną/Jonavą pasieksime apie 24:00/00:30 val.

Kelionės kaina 27 Eur

Kelionės kaina 62 Eur (su bilietu už 35 Eur);

Išvykstame:

10:45 val. sustojimas priešais “LIDL” parduotuvę pakeliui į Rimkus, Jonava;

10:50 val. Rimkai, parkingas šalia PC “IKI” Jonavoje (nuo Vaičiūno gatvės pusės),

11:00 val. Sąjūdžio aikštė, Jonava (sustojimas prie fontanų),

11:30 val. Savanorių pr. 360, Kaunas (sustojimas į Jonavos pusę).

Pastaba: dieną prieš kelionę SMS žinute siunčiamas priminimas apie išvykimo laikus ir vietas, bei autobuso valstybinis numeris.